IMUNITETUI STIPRINTI Swanson

 

  



Kas yra imunitetas?


Imunitetas – labai sudėtinga sistema, kuri apsaugo organizmą nuo kenksmingų bakterijų ir virusų, įvairių ligų, ypač infekcinių ir vėžinių, šalina mirusias ar pakitusias organizmo ląsteles. Žodis  „imunitetas“ kilęs iš lotynų kalbos (lot. immunitas) ir iš pradžių reiškė „laisvumą nuo ko nors“ (duoklės, mokesčių) ir tik vėliau jam priskirta reikšmė „laisvumas nuo ligos“.

Imunitetas – tarsi skydas, apsaugantis žmogaus organizmą nuo visko, kas svetima. Kai įsibrovėlis patenka į mūsų organizmą, jame pradeda gamintis specifiniai antikūnai, kurie, susijungę su antigenu (svetimšaliu-įsibrovėliu), jį blokuoja ir neutralizuoja. Be to, organizmas taip protingai sukonstruotas, kad labai gerai atskiria „savą“ nuo „svetimo“, ir kiekvienam svetimam antigenui sukuria jam skirtą antikūną.

Taigi imunitetui tenka sudėtingas uždavinys. Juk žmogus nuolat kažką liečia, uosto, įkvepia ar nuryja. Taip kartu su informacija apie mus supantį pasaulį gauname ir daugybę svetimų antigenų, kuriuos reikia kuo skubiau neutralizuoti. Todėl imuninė sistema veikia nenuilstamai.

Imunitetą „atsinešame“ ir „užauginame“

Imunitetas skirstomas į įgimtą ir įgytą. Įgimtas imunitetas dar vadinamas paveldimu. Įgytas imunitetas skirstomas į pasyvų ir aktyvų. Pasyvus imunitetas taip vadinamas dėl to, kad pats organizmas antikūnų negamina, jis juos gauna iš kito žmogaus. Pasyvų imunitetą turi naujagimiai. Aktyvus imunitetas įgyjamas persirgus tam tikra infekcine liga arba pasiskiepijus nuo jos. Kitaip tariant, įgytas imunitetas būna natūralus (įgaunamas persirgus tam tikra liga) ir dirbtinis (susiformavęs nuo skiepų). Manoma, kad įgimtas imunitetas sudaro 60–65 proc., o įgytas 30–35 proc. bendro imuniteto dalies.

Kai imunitetas geras, jis laiku reaguoja į visus puolimus tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Tuomet žmogus būna sveikas. Tačiau metams bėgant ar dėl kitų priežasčių imunitetas gali nesugebėti susidoroti su žalingais virusais, kontroliuoti ir šalinti patologiškai pakitusias ląsteles. Tokiu atveju žmogaus organizme ima vystytis procesai, kurie skatina senėjimą, lėtinių ligų atsiradimą.

Imuniteto priešai

Vienas pagrindinių imuniteto priešų yra stresas. Neigiamai imuninę sistemą veikia ir užteršta aplinka, buityje naudojami chemikalai, prasta mityba, kurioje gausu įvairių priedų, pesticidų, konservantų, augimo hormonų, sunkiųjų metalų, blogi įpročiai – rūkymas, alkoholis.

Imunitetas silpsta ir nuo ilgo antibiotikų vartojimo.

Silpno imuniteto požymiai

Kad imunitetas nusilpęs, sužinosite pagal šiuos požymius: greitesnį nuovargį, silpnumą, vangumą, mieguistumą arba priešingai – nemigą. Jeigu dažnai sergate peršalimo, kvėpavimo takų ar kitomis ligomis, kurias gydytojai apibūdina kaip lėtines, tai irgi sako, kad imuninė sistema pažeista. Taigi pasikartojančios infekcijos, negyjančios žaizdos, lėtinis viduriavimas, burnos, makšties pienligė, lūpų pūslelinė taip pat rodo, kad imunitetas šlubuoja.

Imunitetas silpnėja ir badaujant. Teigiama, kad jeigu per dieną su maistu gaunama mažiau nei 1 200 kcal, imuninė apsauga prastėja. Ypač nerekomenduojama tokių dietų laikytis peršalimo sezono metu. Kaip žinoma, pirmiausia peršalimo ligomis suserga nusilpę ir nutukę žmonės.

Imuniteto draugai

 
Stresas – didžiausias priešas. Todėl jo reikėtų vengti. Deja, visiškai jo išvengti vargu ar galima. Tačiau pasistengti padaryti taip, kad streso poveikis mūsų sveikatai būtų kuo mažesnis, įmanoma. Taigi imuniteto draugai – tinkamai sureguliuotas darbo ir poilsio režimas. Tinka ilgas pasivaikščiojimas, masažas, meditacija, joga, relaksacijos pratimai. Žodžiu, kiekvienas turėtų pasirinkti, kaip tinkamai pailsėti ir atsipalaiduoti, nes pervargęs žmogus jautriau reaguoja į visas problemas. Sportavimas, reguliarus fizinis aktyvumas (pratimai po 30–45 min. bent 3–4 kartus per savaitę) ir grynas oras padeda imuninę sistemą išlaikyti nepažeistą. Miegoti rekomenduojama ne mažiau nei 7–8 val. per parą. Po įtemptos darbo dienos patariama 30–40 min. skirti veiklai, kuri teikia malonumo.

Visavertė turi būti ir mityba. Organizmas turi gauti visas jam būtinas medžiagas, o ypač vitaminų (C, B, E, kt.), mineralų (cinko, magnio, seleno, kt.) ir „gerųjų“ žarnyno bakterijų. Visa tai galima gauti su maistu, jei didelę raciono dalį sudaro vaisiai, daržovės. Tačiau šaltuoju metų laiku ar sveikstant po ligų, mineralų, vitaminų, gerųjų bakterijų rekomenduojama vartoti papildomai.

Kam būtina stiprinti imunitetą?

Vaikai serga dažniau, nes jų imuninė sistema galutinai susiformuoja 8–14 metais, o vyresni kaip 50-ies metų žmonės dažniau serga dėl to, kad jų imuninė sistema jau susilpnėjo dėl amžiaus nulemtų organizmo pokyčių. Šių grupių atstovai turėtų daugiau dėmesio skirti savo imunitetui. Taip pat atkurti prarastą imunitetą reikia sveikstant po persirgtų ar sergant lėtinėmis ligomis, esant silpno imuniteto požymiams, netinkamai maitinantis.

Žarnyno mikroflora – kas tai?

Žmogaus organizme gyvena milijardai bakterijų, virusų, grybelių, pavieniai pirmuonys ir helmintai. Šie mikroorganizmai sudaro vadinamąją organizmo mikrobiotą. Vien 6,5 m ilgio virškinamajame trakte, sudarančiame apie 400 m² paviršiaus ploto, gyvena 500–1 000 bakterijų rūšių. Daugiausia jų yra storajame žarnyne. Tačiau bakterijos gali būti skirtingos. Vienos jų, vadinamos „gerosiomis“, ne tik nesukelia ligų, bet ir rūpinasi palankia organizmui mikroflora. Kitos – „blogosios“, sukelia ligas (pvz., salmonelės ir kt.). Tačiau žarnyne galima aptikti ir pusiau blogųjų bakterijų (pvz., stafilokokų, streptokokų ir kt.), kurios, kol jų nėra daug, nėra pavojingos. Tad sveikatai yra labai svarbi harmonija, pusiausvyra tarp skirtingų bakterijų rūšių.

Mikrofloros  pusiausvyra sutrinka dėl daugelio dalykų. Įtakos tam turi aplinkos sąlygos, rūkymas, pesticidai, higienos priemonės, gyvenimas kaime ar mieste, išsivysčiusioje ar besivystančioje šalyje, kt. Bene didžiausią įtaką turi maistas, ir, be abejo, stresas, ligos, vaistų vartojimas (antibiotikų, nuo vėžio, mažinančių skrandžio rūgštingumą, aspirino ir kt.), įvairios operacijos.

 



Į pagalbą – probiotikai

Sutrikusią mikroflorą atkurti gali padėti gerosios bakterijos. Tai gyvi mikroorganizmai, priklausantys normaliajai (nekintamai) žmogaus mikroflorai ar sugebantys apsigyventi organizme. Pastaruoju metu susidomėjimas gerosiomis bakterijomis ir jų poveikiu bei nauda žmogaus organizmui ypač padidėjęs, nes jos gali atkurti normalią žarnyno mikroflorą tada, kai pačiam organizmui sunku tai padaryti.

Gera sveikata prasideda nuo žarnyno

Gerai subalansuota mityba, sveika gyvensena turi įtakos geram virškinimui, o geras virškinimas padeda užtikrinti gerą sveikatą ir žmogaus gerovę. Gera sveikata prasideda nuo sveiko žarnyno. Juk nuo to, kaip jis veiks, priklauso, ar mūsų organizmas bus aprūpintas visomis būtinomis medžiagomis, o tai savo ruožtu lems darnią visų organų veiklą. Kita vertus, žarnyno veikla neatsiejama nuo žarnyno mikrfloros o storajame žarnyne gyvenančių daugelio bakterijų rūšių augimas ir apykaita susijusi su tuo, ką valgome. Vadinasi, žarnyno sveikata priklauso nuo maisto. Taigi maisto piramidė neprarado savo aktualumo. Koks maistas žarnynui sveikas?