VIRŠKINIMO SISTEMAI


VIRŠKINIMO ORGANŲ SISTEMA 

Virškinimo organų sistemą sudaro 8 – 10 metrų ilgio virškinimo kanalas ir virškinimo liaukos. Virškinimo kanalui priklauso: burna ir jos organai (liežuvis, dantys), ryklė, stemplė, skrandis, plonoji ir storoji žarnos. Virškinimo liaukos yra šios: stambiosios seilių liaukos (paausinė, pažandinė ir poliežuvinė), kepenys, kasa.

virkinimosistema.jpg (regular, 500x313)Virškinimo sistema 

Burna. Burnos ertmėje prasideda pirminis virškinimo etapas. Joje gausu receptorių, kurie padeda įvertinti maisto fizines ir chemines savybes, jo konsistenciją. Čia maistas mechaniškai smulkinamas, suvilgomas seilėmis, skaidomos, prasideda sudėtingas rijimo refleksas.

Liežuvis. Raumeninis organas, užpildantis beveik visą burnos ertmę. Liežuvis atlieka daug funkcijų: varto kramtomą maistą, suvilgydamas seilėmis, įvertina maisto skonį ir kokybę, padeda nuryti maistą, taip pat jis svarbus artikuliuotos kalbos organas.

Dantys. Įsitvirtinę viršutinio ir apatinio žandikaulių dantinių ataugų dubelėse. Jais atkandamas ir mechaniškai apdorojamas maistas.

Seilių liaukos. Skirstomos į mažąsias ir didžiąsias. Mažosios seilių liaukos yra visoje burnos gleivinėje ir pagal išsidėstymą skirstomos į liežuvines, skruostines, gomurines ir kt. Didžiųjų seilių liaukų yra trys poros: paausinė, pažandinė ir poliežuvinė. Visos šios liaukos gamina seiles, kurių per parą išsiskiria apie 1,5–2 litrai.

Seilės įmirko, išbrinkina, maceruoja maistą, paslidina kąsnį. Seilės turi padedančių virškinti maistą fermentų. Joms būdingas baktericidinis poveikis.

Ryklė. Piltuvo formos vamzdelis, pereinantis į stemplę. Jos ilgis yra 15 cm. Ryklės raumenys susitraukdami maisto kąsnį varo rykle į stemplę.

Stemplė. 25 – 30 cm ilgio vamzdis, jungiantis ryklę su skrandžiu. Maistas per stemplę patenka į skrandį.

Pilvo ertmė. Didžiausia žmogaus kūno ertmė. Pilvo ertmėje yra dauguma virškinimo, šlapimo ir lytinių organų.

Skrandis. Plačiausia virškinimo organų sistemos dalis. Vidutinis suaugusio žmogaus skrandžio tūris – apie 3 litrus. Skrandžio sienos raumeninio sluoksnio raumenys peristaltiškai susitraukinėdami maišo maisto tyrę. Per parą žmogaus skrandžio gleivinės ląstelės išskiria 2 – 3 l sulčių. Skrandžio sultyse esanti druskos rūgštis aktyvuoja fermentą pepsiną, stimuliuoja skrandžio motoriką ir veikia bakteriocidiškai – slopina bakterijų kenksmingą veikimą.

Plonoji žarna. Ilgiausia virškinimo organų sistemos dalis. Jos ilgis – apie 6–7 m. Ji prasideda nuo skrandžio, o baigiasi dešiniojoje klubinėje dalyje, pereidama į storąją žarną. Į plonąją žarną patenka iš skrandžio apvirškintas maistas. Jis virškinamas toliau veikiant kepenų, kasos, žarnų sulčių fermentams. Plonoji žarna skirstoma į 3 dalis:

  • Dvylikapirštė žarna – tai pradinė, pati trumpiausia plonosios žarnos dalis. Jos sienoje atsiveria bendrasis tulžies ir kasos latakai. Dvylikapirštės žarnos šarminė aplinka (pH 7,2–8,0) neutralizuoja patekusią iš skrandžio su maisto tyrele druskos rūgštį, slopina skrandžio fermento pepsino aktyvumą ir sudaro palankias sąlygas kasos fermentams virškinti maisto medžiagas.
  • Tuščioji ir klubinė yra pasaitinės plonosios žarnos dalys. Tuščioji žarna į klubinę pereina be aiškios ribos.

Kasa. Kasa – tai mišri liauka, esanti pilvo ertmės viršutiniame aukšte prie užpakalinės sienos. Kasa, kaip vidinės sekrecijos liauka atlieka endokrininę funkciją. Kasą sudarančios salelės yra sudarytos iš skirtingų rūšių ląstelių:

  • A ląstelės gamina hormoną gliukagoną;
  • B ląstelės – insuliną;
  • D ląstelės – somatostatiną.

Kasa, kaip išorinės sekrecijos liauka, gamina kasos sultis, kurių fermentai padeda virškinti maistą. Maistas iš skrandžio patenka į dvylikapirštę žarną ir jį pradeda virškinti kasos sulčių fermentai.

Kepenys. Stambiausia virškinimo organų liauka. Ji sveria apie 1,5 kg ir užima dešiniąją viršutinę pilvo ertmės pusę. Kepenų funkcijos yra šios:

  • Iš gliukozės kepenyse susidaro glikogenas;
  • Gaminasi aminorūgštys, kraujo plazmos baltymai albuminai, kraujo krešėjimo faktoriai – protrombinas, fibrinogenas ir kt.;
  • Sintezuojasi vitaminas A, kaupiasi vitaminai D, K, B12;
  • Kepenys gamina ir išskiria tulžį, kuri, nutekėjusi į dvylikapirštę žarną, virškina maistą;
  • Kepenyse formuojasi poriniai junginiai, kurie neutralizuoja nuodingas medžiagas. 

Tulžies pūslė. Yra apatiniame kepenų paviršiuje.  Kepenys tulžį gamina ištisą parą. Žmogaus organizme per parą išsiskiria 0,8 – 1,0 l tulžies. Tai šarminės reakcijos (pH 7,8–8,6), specifinio kvapo, gelsvos spalvos skystis. Kai dvylikapirštėje žarnoje maistas nevirškinamas, tulžis kaupiasi pūslėje.

Storoji žarna. Galinė virškinimo kanalo dalis. Skiriamos jos dalys: akloji žarna, gaubtinė ir tiesioji žarna. Storojoje žarnoje nuolat yra labai daug mikroorganizmų, kurie sąlygoja specifinius rūgimo ir puvimo procesus: angliavandenių rūgimą ir baltymų puvimą. Storojoje žarnoje maistas nevirškinamas, bet joje įsiurbiamas vanduo ir mineralinės druskos bei formuojasi išmatos. 

Dažniausiai pasitaikančios gastroenterologinės ligos:

  • Opaligė; 
  • Gastritas; 
  • Gastroezofaginio refliukso liga (rėmuo);
  • Vidurių užkietėjimas (obstipacija);
  • Uždegiminės žarnų ligos (opinis kolitas, Krono liga);
  • Žarnų divertikuliozė;
  • Hemorojus;
  • Funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai (funkcinė dispepsija, dirgliosios žarnos sindromas);
  • Skrandžio vėžys;
  • Lėtinis kasos uždegimas;
  • Kasos vėžys;
  • Alkoholiniai kepenų pažeidimai (suriebėjusių kepenų liga, alkoholinis kepenų hepatitas, kepenų cirozė);
  • Lėtiniai virusiniai hepatitai ir kt.